Įpročių keitimas – tiesiausias kelias link sėkmės visose gyvenimo strityse

Tai, kas tu esi šiandien, kaip atrodai, kaip jautiesi, kiek pasiekei, kokioje aplinkoje gyveni – viskas yra tavo sąmoningai ar nesąmoningai suformuotų įpročių rezultatas.

Taip taip, matematika paprasta – išnarščius tavo dieną po minutę, pastebėtume, kad mažiausiai 40-45 % dienos, tu buvai automatiniame režime, t.y. kažkokius veiksmus darei apie tai net nesusimąstydamas, pvz. ėjai į darbą, valgei, žiūrėjai TV, tikrinaisi savo FB paskyrą, naršei naujienų portalus ir t.t. Viską, ką darai automatiškai – tai tavo įpročiai. Vieni iš jų yra naudingi – sportuoti, planuoti laiką, rūpintis savimi, gerti vandenį, kiti žalingi – paskęsti telefono ekrane, drybsoti prie TV, rūkyti, persivalgyti.

Žmogus nėra kvaila butybė, puikiai supranta, kas jam naudinga ir kas ne, todėl vieną dieną nusprendžia keistis iš esmės. Pakeisti dienotvarkę, mitybą, pradėti sportuoti, nebeužkandžiauti, nevėluoti į darbą ir t.t. Tuomet iš karto imasi veiksmų – nusiperka narystę sporto klube, knygą apie sveiką gyvenimo būdą, nueina į fantastiškus asmeninio tobulėjimo mokymus. Kažkiek laiko viskas juda teigiama linkme, BET ateina diena, kai visas šitas keitimosi virsmas atrodo nebe toks prasmingas, įdomus, galų gale tam nebelieka nei laiko, nei jėgų ir žmogus nusprendžia – „vėliau“.

Kažkur fone tuo pačiu metu vyksta ir dialogas su savimi: „na aš vistiek jau nevykėlis/bevalis, tai gal dar pasimėgausiu tuo ar anuo, ką dariau anksčiau“.

Save nuteisti labai lengva ir net neabejoju, kad tai ne pirmas kartas, bet ar žinai, kad prie tavo pralaimėjimo nieko blogo nenorėdami labai stipriai prisidėjo tavo smegenys? Deja, smegenys nėra geriausias tavo draugas, kai kalba pasisuka link pokyčių, nesvarbu, kad jie teigiami.

Viena nedidelė mūsų smegenų dalis, nuolat dirba tam, kad būtų automatizuota kuo daugiau mūsų gyvenime vykstančių procesų, t.y. nereikėtų įdėti sąmoningų pastangų, nes pastangos sekina mūsų energijos rezervą. Kai procesas automatizuojamas, energija gali būti taupoma kitiems sąmoningiems veiksmams, pvz. gerdami kavą skaitome laikraštį (kavos gėrimas vyksta automatiškai, o štai laikraštį dažniausiai skaitome sąmoningai dirbdami su ten randama informacija). Viską, ką smegenys gali automatizuoti – jos automatizuos, net jei tai žalinga sveikatai.

Įprotis kaip tik ir yra ta automatinio režimo programa, kuri pasileidžia ištikus tam tikram aktyvatoriui (pvz. įsijungus kompiuterį darbe iškart patikrinu paštą, o gal atsidarau naujienų portalą… na priklauso nuo darbo pobūdžio). Dažnai į įpročius atkreipiame dėmesį, kai jie mums pradeda trukdyti. Sena patarlė sako, kad blogas įprotis kaip patogi lova, į kurią lengva atsigulti, tačiau sunku atsikelti. Ne vienas iš mūsų galėtume išvardinti bent kelis savo akivaizdžius blogus įpročius (rūkymas, persivalgymas, saldumynai, tingėjimas, nuolatinis socialinių tinklų tikrinimas), o kur dar įvairūs įpročiai, formuojantys žmogaus charakterį (išsilieti ant artimų žmonių, lyginti save su kitais, nuolat jaudintis ir pan). Mokslas jau atsakė, kodėl blogi įpročiai išsivysto greičiau, bet kaip jau rašiau – blogi įpročiai lemia pralaimėjimus, geri – pergales. O mes visi norime būti prie laimėtojų?

Gera žinia ta, kad nepaisant mitų apie įpročių keitimą, mes galime atsisakyti senų įpročių ir sukurti naujus. Tiesa, įpročių keitimas, atsisakymas ir kūrimas yra trys atskiri ir visiškai skirtingi procesai, bet šis blogas tam ir sukurtas, kad tai išmoktume daryti logiškai ir sistemingai. KARTU!