KALTAS NE AŠ – KALTA APLINKA. Kodėl aplinka reikšminga mūsų elgesiui ir įpročiams

Pagalvokime, jei mus atleido iš darbo, tai kalta ekonominė krizė, struktūriniai pasikeitimai įmonėje. Į darbą vėluojame dėl kamščių (tikrai blogas laiko planavimas čia nekaltas!), o jei prakišom žaidimą, tai iš esmės, nes teisėjas buvo kitos komandos pusėje. Vos tik kažkas nesiseka – kalta aplinka.

Tačiau, kai mes ant bangos – gavome darbą, laimėjome rungtynes ar atvykome laiku į susitikimą – tai tik dėl to, kad mes talentingi, disciplinuoti ir organizuoti. Ar ne?

Aplinka gali lemti geras mūsų elgesio pasekmes lygiai taip pat kaip ir blogas. Jei sugalvosiu užveisti pomidorų ūkį, tai tikriausiai nenorėsiu to daryti Arktyje, nes sniego derlinga žeme nepaversi, gerai pasvarstysiu ar sulauksiu norimų rezultatų ir Lietuvoje, nes sezonas labai trumpas, tačiau štai Ispanija ideali šalis pomidorų ūkiui.

iprociai ir aplinka

Aplinkos įtaka įpročių formavimuisi. Norint keisti įpročius, reikia subalansuoti savo aplinką pergalei.

Gerai, kad mums norint keisti save ir kurti naujus įpročius nereikia migruoti tarp kontinentų, tačiau reikia savo aplinką pritaikyti palankiai norimiems rezultatams gauti. Kitaip tariant, reikia savo aplinką susistyguoti taip, kad kuo dažniau užsimegztų norimo suformuoti įpročio kilpa. Prisiminti išgerti vitaminus daug lengviau jei jie yra padėti prie stiklinės, iš kurios kiekvieną rytą geriate vandenį arba prie kavos aparato, jei dieną pradedate kava. Jei planuojate keisti mitybą, bet iš prekybos centro nuolat grįžtate su saldumynų maišiuku – slėpkite jį kuo giliau į stalčių – ženkliai sumažės tikimybė jį sušlamšti (ypač, jei didžiausias potraukis saldumynams atsiranda tada, kai juos pamatote. t.y. venkite įpročio kilpos užsimezgimo).

Pavyzdys iš mano asmeninės įpročių kelionės, kuris gali būti aktualus daug kam. Labai tikiu vandens nauda organizmui, tačiau buvo laikas, kai neišgerdavau nei vienos stiklinės vandens. Kartais ryte prisiversdavau išgerti stiklinę, tačiau atsiradus vaikui, pasikeitė kėlimosi procesas ir vėl vanduo likdavo užmirštas. Mokindamasi apie įpročius, visus procesus norėjau išbandyti savo kailiu, todėl supratau, kad reikia atrasti man logišką vandens gėrimo laiką ir vietą. Ilgai galvodama supratau, kad daugiau ar mažiau laiko nuolatos praleidžiu prie kompiuterio, todėl eksperimentas buvo pasidėti vandens prie kompiuterio ir jį gerti.

Iš pradžių nieko gero nepavyko, katinas daugiau gėrė iš mano stiklinės nei aš. Tuomet kilo klausimai, kodėl nepavyksta, nes vieta ir laikas man buvo tinkami, bet pakelti stiklinės prie lūpų nesinorėjo. Eksperimentas tęsėsi toliau – stiklinę perkėliau iš dešinės į kairę. Mintis buvo tokia, kad ranka visgi atsilaisvinusi nuo klaviatūros tiesiasi link pelės, o ne vandens. Kairėje stiklinė tapo labiau matoma, nes skaitome iš kairės į dešinę, todėl kiekvieną bandant paskaityti, ką parašiau, akis užkliūdavo už stiklinės ir kažką darant pele, kita ranka jau tiesdavosi link vandens. Tačiau buvo dar viena problemytė – išgėrus stiklinę, vėl keliauti į virtuvę (ar darbe į kitą kabinetą prie vandens aparato) tingėjosi, todėl susiradau didesnės talpos patogų butelį (asmeniškai neradau geresnio butelio vandeniui nei mano tupperware 750 ml). Dabar kiekvieną dieną darbe išgeriu mažiausiai 750 ml vandens. Sakysite, kodėl ne du litrai? Na mano darbo diena trumpa, bet tai visvien 750 ml daugiau negu buvo iki šiol!

Taigi jei norite kažką sėkmingai keisti, optimizuokite savo aplinką sėkmei, o ne pralaimėjimui.

Linkėjimai,

Giedrė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *